Popieþiaus Benedikto XVI þinia 93-iosios Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos (2007 m. sausio 14 d.) proga
 
 

Migrantø ðeima

Brangûs broliai ir seserys!

Artëjanèios Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos proga ir þvelgdamas á Šventàjà Nazareto Šeimà, visø ðeimø ikonà, norëèiau pakviesti jus apmàstyti migrantø ðeimos bûklæ. Evangelistas Matas pasakoja, jog netrukus po Jëzaus gimimo Juozapas, pasiëmæs kûdiká ir jo motinà, buvo priverstas bëgti á Egiptà gelbëdamasis nuo karaliaus Erodo persekiojimo (plg. Mt 2, 13–15). Komentuodamas ðá Evangelijos puslapá, mano garbingasis pirmtakas, Dievo tarnas popieþius Pijus XII 1952 m. paraðë: „Nazareto Šeima tremtyje, Jëzus, Marija ir Juozapas kaip emigrantai, Egipte ieðkantys prieglobsèio nuo nuoþmaus karaliaus pykèio, yra visø bet kurio amþiaus ir bet kurios ðalies emigrantø ir keliaujanèiøjø, visø pabëgëliø, dël persekiojimo ir nepritekliaus priverstø palikti savo tëvynæ, mylimus giminaièius, savo kaimynus, mielus draugus ir iðkeliauti á svetimà ðalá, modelis, pavyzdys ir paspirtis“ (Exsul familia: AAS 44, 1952, 649). Ši Nazareto Šeimos, priverstos ieðkotis prieglobsèio Egipte, nelaimë leidþia prabëgomis iðvysti visø migrantø, ypaè pabëgëliø, tremtiniø, evakuotøjø, ðalies viduje perkeltøjø asmenø, persekiojamøjø, skausmingas gyvenimo sàlygas. Galime greitai pamatyti kiekvienos migrantø ðeimos iðgyvenamus sunkumus, daugybës milijonø migrantø, pabëgëliø ir ðalies viduje perkeltøjø asmenø negandas ir paþeminimus, nepriteklius ir trapumà. Nazareto Šeima atspindi kiekvienos þmogiðkos ðeimos ðirdyje saugomà Dievo paveikslà, net ir iðkreiptà bei susilpnintà emigracijos.

Artimiausios Pasaulinës migrantø ir pabëgëliø dienos tema – Migrantø ðeima – tæsia 1980 m., 1986 m. ir 1993 m. temas. Ja trokðtama dar kartà pabrëþti Baþnyèios ásipareigojimà ne tik individualiam migrantui, bet ir jo ðeimai, kuri yra gyvybës kultûros vieta bei galia ir svarbus vertybiø integracijos veiksnys. Migranto ðeima susiduria su daugybe sunkumø. Dël jos narius skirianèio atstumo ir nesëkmingø pastangø vël susijungti pradiniai saitai daþnai sutrûkinëja. Atsiranda nauji santykiai, kyla nauji jausmai. Kai kurie migrantai, priversti pakelti sunkø atstumo ir vienatvës iðmëginimà, uþmirðta praeitá ir savo pareigas. Jei imigrantø ðeimai nelaiduojama reali átraukimo ir dalyvavimo galimybë, tai jos darnios sklaidos sunku tikëtis. 2003 m. liepos 1 d. ásigaliojusia Tarptautine visø dirbanèiøjø migrantø ir jø ðeimø nariø teisiø apsaugos konvencija trokðtama ginti dirbanèiuosius migrantus, vyrus ir moteris, ir jø ðeimos narius. Tai reiðkia ðeimos vertës pripaþinimà ir emigracijos, ðiandien tapusios mûsø visuomeniø struktûriniu reiðkiniu, srityje. Baþnyèia ragina ratifikuoti tarptautines teisines priemones, kuriomis siekiama ginti migrantø, pabëgëliø ir jø ðeimø teises, ir per ávairias institucijas bei organizacijas siûlo savo uþtariantá balsà, kuris darosi vis bûtinesnis. To siekdama, ji atidarë centrus, kur ásiklausoma á migrantus, namus, kur jie svetingai priglaudþiami, tarnybas, teikianèias paslaugas asmenims ir ðeimoms, taip pat ëmësi kitø iniciatyvø atsiliepdama á ðioje srityje vis didesnius poreikius.

Imigrantø ðeimø integracijos labui jau daug kas padaryta, taèiau dar nemaþai reikia ir nuveikti. Yra realiø sunkumø, susijusiø su pirmosios imigrantø kartos „gynybiniais mechanizmais“, uþkertanèiais kelià didesnei antrosios kartos jaunuoliø brandai. Štai kodël integracijai palengvinti bûtini ástatymai teisiniu ir socialiniu lygmeniu. Neseniai padaugëjo moterø, kurios, ieðkodamos geresniø gyvenimo sàlygø, palieka savo kilmës ðalis suviliotos daugiau þadanèiø profesiniø perspektyvø. Taèiau nemaþa moterø tampa prekybos þmonëmis ir prostitucijos aukomis. Socialiniai darbuotojai, ypaè vienuolës, prie ðeimø susijungimo galëtø prisidëtø svarbia tarpininkavimo paslauga, verta vis didesnio mûsø dëkingumo.

Kalbëdamas apie imigrantø ðeimø integracijà, jauèiu pareigà atkreipti jûsø dëmesá á pabëgëliø ðeimas, kuriø sàlygos, palyginti kaip buvo anksèiau, pablogëjo. Ypaè tai pasakytina apie ðeimos branduolio susijungimà. Pabëgëliø stovyklose, greta logistiniø problemø ir asmeninio pobûdþio sunkumø, susijusiø su iðgyventø tragiðkø patirèiø sukeltomis traumomis bei emocine átampa, moterims ir vaikams kartais kyla grësmë, siekiant iðlikti, bûti átrauktiems á seksualiná iðnaudojimà. Tokiais atvejais bûtina dëmesinga pastoracija. Pastoracija turëtø ne tik teikti ðirdies þaidas uþgydyti ástengianèià pagalbà, bet ir siûlyti krikðèioniø bendruomenës paramà, gebanèià atkurti pagarbos kultûrà ir ið naujo atrasti tikràjà meilës vertæ. Bûtina akinti vidujai palûþusiuosius susigràþinti pasitikëjimà savimi. Taigi visomis iðgalëmis bûtina stengtis garantuoti ðeimø teises bei kilnumà ir laiduoti joms jø poreikius atitinkantá gyvenamàjá bûstà. Pabëgëliai kvieèiami kultivuoti atvirà ir teigiamà nusiteikimà juos priimanèios visuomenës atþvilgiu ir veikliai bei noriai priimti pasiûlymus prisidëti prie bendro integruotosios bendruomenës, kuri bûtø visø „bendraisiais namais“, statydinimo.

Vienai migrantø kategorijai skirtinas ypatingas dëmesys: tai ið kitø ðaliø atvykæ studentai, esantys toli nuo namø, reikiamai nemokantys kalbos, kartais neturintys draugø ir daþnai gaunantys jø reikmëms nepakankamà stipendijà. Jø sàlygos bûna dar blogesnës, jei jie susituokæ. Per savo institucijas Baþnyèia visomis iðgalëmis stengiasi, kad ðie jauni studentai ðeimos paramos trûkumà patirtø kuo maþiau skausmingai. Ji padeda jiems integruotis juos priimanèiuose miestuose, suvesdindama su ðeimomis, norinèiomis parodyti jiems svetingumà ir palengvinti vienas kito paþinimà. Kaip esu sakæs kita proga, pagalba uþsienio studentams yra „svarbi pastoracinës veiklos sritis... Juk jaunuoliai, iðvykæ ið savo ðalies studijuoti, susiduria su daugybe problemø ir yra ypaè imlûs tapatybës krizei“ (L‘Osservatore Romano, 2005 12 15).

Brangûs broliai ir seserys, Pasaulinë migrantø ir pabëgëliø diena tetampa naudinga proga didinti baþnytinës bendruomenës ir vieðosios nuomonës dëmesá migrantø ðeimø reikmëms ir problemoms, taip pat jø pozityvioms potencinëms galimybëms. Mintyse ypaè turiu tuos, kurie tiesiogiai susijæ su didþiuliu migracijos reiðkiniu ir kurie savo pastoracinæ energijà atiduoda tarnaudami þmoniø mobilumui. Apaðtalo Pauliaus þodþiai: „caritas Christi urget nos“ (2 Kor 5, 14) akina mus pirmiausia dovanoti save mûsø labiausiai vargstantiems broliams ir seserims. Kupinas tokiø jausmø, kiekvienam meldþiu dieviðkosios pagalbos ir nuoðirdþiai visiems teikiu ypatingà apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Vatikanas, 2006 m. spalio 18 d.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt